SPC

Marijampolės apskrities moters veiklos centras

Specializuotos pagalbos centras

  • Kaip nurodyta LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme,  Specializuotos pagalbos centras – viešąsias funkcijas atliekanti institucija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Į juos gali kreiptis visų Lietuvos savivaldybių gyventojai.
  • Specializuotos pagalbos centrų veiklą reglamentuoja Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“.
  • Specializuotos pagalbos centras (toliau – SPC), gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, pagal galimybes nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos gavimo, telefonu ar kitomis priemonėmis ir būdais susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.
  • Specializuota kompleksinė pagalba teikiama ir tuomet, jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo pats savarankiškai kreipiasi į SPC.

Jei smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo priima specializuotą kompleksinę pagalbą, konsultantas:

  • informuoja, konsultuoja ir (ar) tarpininkauja sprendžiant su smurtu artimoje aplinkoje susijusius klausimus;
  • suteikia psichologinę ir (ar) teisinę pagalbą. Jei reikia specializuotos psichologo ir (ar) teisininko pagalbos, su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu suderinamas konsultacijų laikas. Jei SPC nėra psichologo ir (ar) teisininko, SPC tarpininkauja, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui būtų suteikta reikiama pagalba kitoje valstybės ir savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar nevyriausybinėje organizacijoje;
  • suteikia informaciją apie galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, kurią teikia SPC;
  • kartu su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu sudaro veiksmų ir pagalbos priemonių planą;
  • su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu suderina jam priimtiniausią galimą tolesnės specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo būdą;
  • smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens prašymu tarpininkauja, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui būtų suteikta medicininė pagalba. 
  • Siekdami suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui bei užtikrinti teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos efektyvumą ir kompleksiškumą, prireikus bendradarbiauja su VTAS, savivaldybių įstaigomis, seniūnijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, įstaigomis ir (ar) organizacijomis, teikiančiomis apnakvindinimo, apgyvendinimo ar kitas būtinas paslaugas, su policija, sveikatos priežiūros įstaigomis, teisinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis ir institucijomis ir kt.

  • Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS. Taip pat praneša policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo į SPC kreipėsi savarankiškai.

 

Specializuotos pagalbos centrų teikiama specializuota psichologinė pagalba

  • Kritinės būklės intervencija;
  • Specializuota psichologo pagalba;

Specializuotos pagalbos centre dirbantis psichologas:

  • - Užmezga stabilų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo santykį su klientais, palaiko jų siekį išsilaisvinti iš smurtinių santykių.
  • - Teikia individualią specializuotą psichologinę pagalbą – psichologinį konsultavimą.
  • - Paskatina klientų tikėjimą savo gebėjimu priimti savarankiškus sprendimus.
  • - Paskatina asmenį atvirai kalbėtis su vaikais apie jų patirtį šeimoje, kurioje smurtaujama, ir kartu ieškoti išeičių.
  • - Atlieka atvejo psichologinę diagnostiką – potrauminio streso sindromo (PTSS) išreikštumo vertinimą taikant specialią metodiką ir, jei tai reikalinga, rengia išvadą teismui dėl smurtu padarytos psichologinės žalos.
  • - Glaudžiai bendradarbiauja su kitais SPC konsultantais ir specialistais, reguliariai pristato ir supervizuoja individualaus darbo su SPC klientėmis atvejus.

Specializuotos pagalbos centrų teikiama specializuota teisinė pagalba

  • Specializuotos pagalbos centre dirbantis teisininkas:
  • Nukentėjusiam pageidaujant rengia šiuos dokumentus: - prašymą raštu pateikti informaciją apie policijos komisariatui žinomus smurto prieš šią juos faktus, atliktus procesinius veiksmus ir priimtus sprendimus (žr. 1 priedą);
  • - prašymą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų pakeitimo (žr. 3 priedas);
  • - prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį, jei bendradarbiavimo su SPC metu paaiškėja, pvz., smurto prieš vaikus, įskaitant seksualinį smurtą, atvejai;
  • - policijos veiksmų apskundimą prokuratūrai dėl šiurkščių arba įstatymų neatitinkančių pareigūnų veiksmų arba neveikimo;
  • - skundus dėl neteisėto ir nepagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
  • kitus dokumentus. l Pagal galimybes, pvz., gavus papildomą finansavimą, SPC teisininkas rengia taip pat ir šiuos civilinius dokumentus:
  • civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, - civilinį skyrybų ieškinį dėl sutuoktinio kaltės įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimą civiline tvarka (žr. Teisinis modulis), - atsiliepimus į kitos pusės ieškinius, išryškinant kito sutuoktinio kaltę ir SPC žinomus smurto faktus, kt.
  • Įspėja dėl mediacijos neefektyvumo ir galimos žalos, kurią auka gali patirti, jeigu mediacija bus taikoma. l Rekomenduoja teisme nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, siekiant sumažinti smurtautojo manipuliacijų vaikais riziką. Atskirais atvejais informuoja apie teisines galimybes riboti tėvo valdžią smurtaujančiam partneriui ar sutuoktiniui.
  • Niekada klientams nesiūlo „palaukti“, „geruoju susitarti su savo partneriais“, tikėtis, kad „viskas išsispręs savaime“, nes žino, kad didžiausia grėsmė moters sveikatai ir gyvybei kyla skyrybų proceso metu. Žino, jog panašūs siūlymai veikia kaip demotyvacija ir gali lemti naują smurto rato apsuką, paskatinti klientę duoti smurtautojui „dar vieną šansą“, o tai esamoje situacijoje gali būti labai pavojinga.
  • SVARBU - SPC teisininkas nesiūlo scenarijaus sutuoktiniams išsiskirti bendru sutarimu (esą taip „pigiau“). Jei per penkerius ar penkiolika santuokos metų žmonėms nepavyko susitarti dėl paprastesnių dalykų, tokių kaip komunalinių mokesčių mokėjimas, rūpinimasis vaikų popamokiniu ugdymu, kt., sunku tikėtis, jog pavyks susitarti dėl skyrybų. Kaip jau minėta, pajutęs, kad praranda dominavimą aukos atžvilgiu, smurtautojas sąmoningai kuria vis didėjančią aukos priklausomybę manipuliuodamas vaikais, turtu, šeimos ryšiais, o neretai ima dar žiauriau smurtauti siekdamas atgrasyti auką nuo savarankiškų sprendimų. Todėl, jei santuoka bandoma nutraukti bendru sutarimu, moteriai kyla pavojus ilgam įstrigti derybų procese. Ir atvirkščiai, jei pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tai padidina galimybę nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, o tai suteikia nukentėjusiam asmeniui papildomų svertų nustatant vaikų gyvenamąją vietą su nesmurtaujančiu gimdytoju (motina) ir leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šeimos turtą. Tokiu atveju taip pat galima prašyti teismo iš kaltosios pusės priteisti atstovavimo išlaidas, žyminį mokestį ir pan.
  • Smurtas artimoje aplinkoje yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų (ASAAĮ, 1 str. 1 dalis), taigi čia aiškiai atskiriami nukentėjęs asmuo ir smurtautojas. Atsakomybė už smurtinį elgesį tenka išimtinai tam, kas renkasi Darbo su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiais asmenimis ypatumai 44 tokį elgesį, t.y. smurtautojui, o nusikaltimo aukoms, sutinkamai su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, yra teikiama Valstybės garantuojama specializuota kompleksinė pagalba, kurią teikia SPC. Veikdami pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, SPC šiuo metu yra vienintelė institucija, įpareigota valstybės atstovauti nukentėjusio asmens interesus, vykdyti jo pilietinį įgalinimą ir tarpininkauti institucijose siekiant jo pažeistų teisių

Socialinio darbuotojo paslaugos ir kompleksinės paslaugos šeimai

  • Svarbu pažymėti, kad paslaugos šeimai nėra ir negali būti laikomos specializuota pagalba smurto artimoje aplinkoje / smurto prieš moteris šeimoje atvejais. Taip yra dėl to, kad šios paslaugos teikiamos neskiriant sveikos šeimos ir disfunkciškos patriarchalinės, – tokios, kurioje visų šeimos narių poreikiai yra subordinuoti vieno asmens, t.y. smurtautojo, jo iškreipto valdžios ir kontrolės poreikio patenkinimui. Tokioje šeimoje, trūkstant išteklių, šie tuoj pat perdalijami smurtautojo labui, tad gali atsitikti ir neretai atsitinka, jog ištekliais disponuoja smurtautojas, o visi kiti šeimos nariai patiria atskirtį ir net skurdą. Neverta tikėtis pozityvių rezultatų teikiant kompleksines paslaugas šeimai tol, kol nėra atpažintas, įvardintas ir užkardytas smurtas artimoje aplinkoje. Pirmasis žingsnis visuomet privalo būti smurtautojo atskyrimas nuo smurtą ir prievartą patiriančios šeimos, jo daromų nusikaltimų išviešinimas, teisėsaugos įstaigų atsakingas įsijungimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir skiriant adekvačias bausmes smurtautojui. Moterims ir vaikams turi būti suteikiama specializuota pagalba, kurios efektyvumo galima tikėtis tik tuomet, jei smurtas liausis.
  • Socialinių paslaugų įstatymo 2 str. 6 ir 7 dalys, apibrėžiančios socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens sąvokas, neskiria šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, o tėvai stokoja socialinių įgūdžių, negeba pasirūpinti savo vaikais ir pan., ir šeimos, kurios vienas narys, dažniausiai vyras, smurtauja prieš kitus, dažniausiai moterį ir vaikus. Dar daugiau, asmuo, patiriantis psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą ar smurtą šeimoje arba riziką tai patirti, stigmatizuojamas, tapatinant jį su elgetaujančiais, valkataujančiais, įsitraukusiais į nusikalstamas veikas asmenimis, ir pan. Tuo tarpu ASAAĮ smurtą artimoje aplinkoje apibrėžia kaip nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą (ASAAĮ, 1 str.). Kitaip tariant, Socialinių paslaugų įstatymas prieštarauja tiek ASAAĮ nuostatoms, tiek tarptautiniams dokumentams, įtvirtinantiems, kad smurtas artimoje aplinkoje yra su lytimi susijęs smurtas ir moters žmogaus teisių pažeidimas. Šis prieštaravimas turi būti nedelsiant koreguojamas tam, kad būtų išvengta smurtą ir prievartą patiriančių asmenų stigmatizavimo, taip užtikrinant galimybę išviešinti jų patiriamą šeimoje smurtą, neleisti asmeniui prarasti orumo ir statuso bendruomenėje. Neretai moterys vengia kreiptis pagalbos ir bijo išviešinti patiriamą prievartą, nes pagrįstai baiminasi, kad „bus įrašytos į riziką“, o tuo pačiu jos pačios ir jų vaikai atsidurs socialinėje atskirtyje.
  • Nemažiau svarbu ir tai, jog prilyginus smurtą artimoje aplinkoje socialinei atskirčiai, kraštutinai susiaurėja socialinio darbuotojo profesinio dėmesio laukas. Visas dėmesys skiriamas tai nedidelei visuomenės daliai, kuriai ir būdingos aukščiau išvardintos socialinės problemos, taip pat ir socialines pašalpas gaunantiems (o tokių Lietuvoje yra 5 – 7 %!). Tuo tarpu yra žinoma, kad smurtas artimoje aplinkoje vienodai paliečia visus socialinius sluoksnius ir šeimas nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, išsilavinimo, užimamų pareigų ar padėties visuomenėje. Smurtauja ir turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir visiški blaivininkai. Teikiant pagalbą pagal bendrąjį socialinių paslaugų modelį ir neįvertinus skirtingos smurto aukos ir smurtautojo padėties, jų jėgos ir galios netolygumo, neatpažįstami šioje situacijoje atsidūrusių asmenų interesai, kurie yra ne tapatūs, o visiškai skirtingi. Pavyzdžiui, smurto išviešinimas būtų naudingas aukai, nes leistų jai siekti pagalbos, tačiau smurtautojui – anaiptol, nes jam tektų atsakyti už jo daromas nusikalstamas veikas.
  • Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinis darbuotojas patenka į keblią padėtį, nes jo darbą reglamentuojantis įstatymas nenumato galimybės nukrypti nuo socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos suaugusio asmens apibrėžimų ir suponuoja abiejų partnerių lygybę bei vienodą atsakomybę už tai, kas vyksta jų šeimoje. Tokiu būdu iš esmės neteisingas problemos konceptualizavimas programuoja socialinio darbuotojo nesėkmę, neleidžia jam efektyviai spręsti smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moteris ir vaikus šeimoje problemos ir didina šio smurtinio nusikaltimo latentiškumą.
  • l Svarbu, kad socialinės tarnybos aktyviai įsitrauktų į tarpinstitucinį bendradarbiavimą su pagrindiniais Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo subjektais, t.y. SPC, Policija ir VTAS.

TODĖL SVARBU

  • Socialiniams darbuotojams, socialinių įstaigų specialistams būtina turėti specialiųjų žinių iš smurto artimoje aplinkoje įveikimo srities, išmanyti apie smurto priežastis, dinamiką ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir visai visuomenei. Ne mažiau svarbu turėti teisingas pasaulėžiūros nuostatas smurtą ir prievartą patiriančio asmens atžvilgiu – būti nukentėjusiojo pusėje, remti jo pastangas siekti pagalbos ir apsaugos nuo smurto šeimoje, padėti aukai išviešinti smurto faktus ir siekti smurtautojo atsakomybės už padarytus nusikaltimus, o taip pat laiku nukreipti smurtą patiriančius asmenis į regioninį SPC. Būtini specializuoti socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojų mokymai, galintys padėti suformuoti teisingas nuostatas smurto artimoje aplinkoje, kaip reiškinio, atžvilgiu.
  • Savivaldybių biudžetinės įstaigos, socialinių paslaugų centrai neteikia specializuotos pagalbos smurtą patyrusiems asmenims, todėl svarbu kad, susidūrę su šio nusikaltimo aukomis, socialiniai darbuotojai informuotų smurtą ir prievartą patiriančius asmenis apie valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos galimybę ir nukreiptų juos į regioninius SPC, kur jiems ir bus teikiama reikalinga pagalba.
  • l Socialiniam darbuotojui, susiduriančiam su smurto artimoje aplinkoje atvejais, kuomet jis bando dirbti „su visa šeima“, nedarant skirtumo tarp aukos ir smurtautojo, lengvai kyla interesų konfliktas, o tai didina profesinio perdegimo riziką. Šių dalykų prevencijai būtini reguliarūs užsiėmimai. Rekomenduojama socialinėse įstaigose organizuoti intervizijų – supervizijų, savitarpio paramos ir profesinių problemų sprendimo grupių veiklas.
  • Atsižvelgiant į regioninius skirtumus, specializuotos pagalbos teikimo formos gali kisti, jį lanksčiai pritaikant prie vietos poreikių. Bendras SPC pasirinktas telefoninio konsultavimo modelis užtikrina smurtą ir prievartą patiriančio asmens ir SPC efektyvų bendradarbiavimą absoliučia dauguma atvejų. Tačiau atokiuose rajonuose esančios savivaldybės ir regioniniai SPC gali bendradarbiauti rengdami ir nukentėjusių asmenų susitikimus su SPC konsultantais bei specialistais seniūnijų patalpose, arčiau nukentėjusio asmens gyvenamosios vietos. Seniūnijos socialinis darbuotojas čia taptų tarpininku tarp smurtą patiriančio asmens ir specializuotą pagalbą jam galinčio suteikti SPC.

Vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku, arba gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

  • Smurtas prieš moteris šeimoje taip pat yra ir smurtas prieš jų vaikus. Lietuvos teisinė bazė įtvirtino pažangią nuostatą, kad vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra smurtą patyręs asmuo (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 4 d.,).
  • SPC veiklos aprašas nurodo, jog SPC tiesioginės pagalbos vaikams neteikia, tačiau tarpininkauja, kad tokia pagalba būtų suteikta – tam informaciją apie smurtą patyrusį vaiką perduodama VTAS, o šis pagal veiklos pobūdį organizuoja pagalbos teikimą. SPC veiklos aprašas savo ruožtu apibrėžia: „Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, SPC konsultantai nedelsdami, ne vėliau kaip kitą SPC darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu praneša apie tai VTAS ir policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo į SPC kreipėsi savarankiškai“
  • JT Vaiko teisų konvencija (1989) imperatyviai nurodo, kad mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su jo motina (Preambulė, 6 principas), todėl sprendžiant dėl vaiko palikimo su motina ar institucinės globos, visiškai akivaizdu, jog išmintinga būtų palikti jį auginti motinai. Vaikas yra apsaugomas nuo tolimesnio smurto pašalinus iš jo artimos aplinkos smurtautoją bei pritaikius vaikui reikalingas apsaugos priemones, tokias kaip smurtautojo įpareigojimas išsikelti ir gyventi skyriumi nuo nukentėjusios šeimos, nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu, neieškoti kontaktų, nesilankyti tam tikrose vietose, tokiose kaip vaikų darželis, mokykla, kt.. Tik užtikrinus vaikui saugią namų aplinką, jam gali būti suteikta efektyvi pagalba, psichologinė ar bet kokia kita.

Vaiko teisių apsaugos skyrių vaidmuo smurto artimoje aplinkoje atvejais

  • Pripažinus moterį nukentėjusiąja smurto šeimoje atveju, jai paprastai skiriamos apsaugos priemonės – bet ne jos vaikams, nors jie pagal ASAAĮ taip pat yra smurtą ir prievartą patiriantys asmenys. Būtina pasiekti, kad visais šiais atvejais apsaugos priemonės būtų skiriamos taip pat ir vaikams. Atstovaudami vaiko interesus, VTAS specialistai turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su reikalavimu skirti apsaugos priemones vaikams, tapusiems smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenantiems aplinkoje, kurioje smurtaujama. Taip pat, reikalui esant, aktyviai inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš nepilnametį.
  • Vaikai kaip ir jų motinos, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, turi gauti pagalbą, tačiau pagalba vaikams bus neefektyvi, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas. Nepašalinus smurtautojo iš vaiko artimos aplinkos, netaikant baudžiamojo persekiojimo ir nenubaudus kaltojo dėl smurto, vaikui siunčiamas neteisingas pranešimas, kad problema yra jis pats ar jo motina, o ne smurtaujantis tėvas.
  • Rekomenduojama vyraujančią neigiamą vaikų paėmimo iš šeimos praktiką keisti gerąja praktika, kuri apsaugotų vaikus ir jų motinas nuo šeimoje patiriamo smurto, ribotų smurtautojo galimybes smurtauti toliau, nes visa tai sukelia neigiamų pasekmių fizinei, psichinei ir socialinei vaikų raidai.
  • Atvejais, kai nustatoma smurtautojo bendravimo su vaikais tvarka, rekomenduojama rengti šiuos susitikimus specialistui prižiūrint – taip bus išvengta pakartotinio moters ir jos vaikų traumavimo.
  • Rekomenduojama vyraujančią neigiamą vaikų paėmimo iš šeimos praktiką keisti gerąja praktika, kuri apsaugotų vaikus ir jų motinas nuo šeimoje patiriamo smurto, ribotų smurtautojo galimybes smurtauti toliau, nes visa tai sukelia neigiamų pasekmių fizinei, psichinei ir socialinei vaikų raidai.
  • Rekomenduojama, kad pagalbą vaikams teikiančios psichologinės tarnybos, į kurias VTAS nukreipia vaikus, tampriai bendradarbiautų su regioniniais SPC, teikiančiais pagalbą jų motinoms. Psichologinių tarnybų darbuotojai privalo turėti specialiųjų žinių apie smurto artimoje Metodinės rekomendacijos 51 aplinkoje priežastis, jo dinamiką, pasekmes ir vadovautis nuostata, kad pagalbą teikiančios organizacijos privalo būti nukentėjusių asmenų pusėje.
  • Turi būti atsisakyta praktikos, kai VTAS specialistai į tarpinstitucinius pasitarimus vienu metu kviečia ir nukentėjusiąją, ir smurtautoją. Pasaulio geroji praktika ir tarptautiniai dokumentai, tokie kaip ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva, kurių dalininkė yra ir Lietuva, griežtai nurodo vengti aukos ir smurtautojo susitikimo. Nukentėjusiajai turi būti sudaroma galimybė papasakoti apie įvykį nedalyvaujant smurtautojui, kad būtų išvengta pakartotinio nukentėjusio asmens traumavimo, taip pat ir dėl to, kad smurtautojo akivaizdoje aukos pateikta informacija nebus išsami. ES Nusikaltimo aukų teisių direktyva, kurios nuostatos, perkeltos į Lietuvos teisinę bazę, įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d., aiškiai nurodo, jog nukentėjęs asmuo turi teisę išvengti kontakto su nusikaltėliu (19 straipsnis). Direktyvoje pripažįstama, kad moterims, smurto dėl lyties aukoms, dažnai reikia specialios paramos ir apsaugos dėl didelės antrinės ir pakartotinės su tokiu smurtu susijusios viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos (Nusikaltimo aukų teisių direktyvos Preambulės, 17 punktas).
  • Profesionalūs SPC konsultantai privalo žinoti smurto artimoje aplinkoje priežastis, dinamiką ir pasekmes, turėti psichologinio konsultavimo įgūdžių, teisinių žinių, specialiųjų žinių iš traumos psichologijos srities. Taip pat būti susipažinę su žmogaus teisių diskursu ir turėti tam tikrą pasaulėžiūrinį pagrindą, leidžiantį žvelgti į situaciją per nukentėjusio asmens interesų ir jo teisėtų lūkesčių prizmę, ir visada būti nukentėjusiojo pusėje.
  • Tyrimų duomenys ir geroji pasaulio praktika rodo, kad tikroji prevencija visais atvejais yra nukentėjusiojo sustiprinimas, jo pilietinis įgalinimas, efektyvios ir savalaikės pagalbos jam suteikimas, aukai draugiškos aplinkos kūrimas teisėsaugos institucijose ir efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, užkertantis kelią antriniam ir pakartotiniam traumavimui.

SPC-1

SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRO VEIKSMAI

  1. Gavę iš policijos pareigūnų informaciją apie smurto atvejį per 48 val. telefonu, el. paštu ar tiesiogiai susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu.
  2. Pasiūlo pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui:

–     Padeda įveikti kritinę būseną;

  • Suteikia kompleksinę pagalbą
  • Suteikia psichologinę pagalbą
  • Suteikia teisinę pagalbą
  • Informuoja, konsultuoja rūpimais klausimais;
  • Palaiko ir palydi į institucijas;
  • Organizuoja ar tarpininkauja dėl tolenės pagalbos kitose institucijose;
  • Asmeniui pageidaujant, tarpininkauja, kad smurtą patyrusiam asmeniui, būtų sutekta medicininė pagalba;

MARIJAMPOLĖS SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRAS VYKDO FUNKCIJAS:
 ŠAKIŲ RAJ.
 VILKAVIŠKIO RAJ.
 MARIJAMPOLĖS SAV.
 KAZLŲ RŪDOS SAV.
 KALVARIJOS SAV.

POLICIJOS VEIKSMAI ATVYKUS Į ĮVYKIO VIETĄ:

  • Atvykę policijos preigūnai į įvykio vietą aiškinasi, ar įvyko nusikaltimas artimoje aplinkoje ir yra smurto požymių;
  • Užtikrina įvykio vietos, kurioje gal būt vyko smurto faktas apsaugą, užfiksuoja, aiškinasi aplinkybes;
  • Jeigu smurtą patyrusiam asmeniui yra būtina medicininė pagalba arba dėl jo fizinės ar psichinės būsenos be priežiūros lieka nepilnamečiai (vaikai), taip pat kartu gyvenantys asmenys, negalintys pasirūpinti savimi, yra spendžiamas šių asmenų priežiūros klausimas;
  • Esant fizinio ir seksualinio smurto požymiams ar kitoms, keliančioms grėsmę asmens sveikatai ir gyvybei, aplinkybėms, kurių nepašalinus, nebus užtikrintas asmens saugumas, smurtautojas pristatomas į policijos įstaigą;
  • Nustačius, kad smurtautojas turi ginklą, paimamas ginklas ir šaudmenys;
  • Išsiaiškinama, ar anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, kada, kaip dažnai jie kartojosi, ar apie tai buvo pranešta policijai, specializuotos pagalbos centrui bei Vaiko tesių apsaugos tarnybai;
  • Aiškinamasi ar smurto subjektui nėra taikomos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės;
  • Išsiaiškinama ar nusikalstamos veikos liudininku buvo nepilnametis, ar jis gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama;
  • Informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybę gauti pagalbą;
  • Surašo tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto;

NUSTAČIUS FAKTINES APLINKYBES DĖL SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE, PRADEDAMAS IKITEISMINIS TYRIMAS:

  1. Jei įtariamasis pasišalinęs iš įvykio vietos:
  • ieškomas , o jį sulaikius, jis informuojamas apie įtarimą,
  • atliekama įtariamojo apklausa;
  1. Jei įtariamasis nerandamas ilgesnį laiką ir nežinoma jo buvimo vieta:

Priimamas nutarimas pripažinti asmenį įtariamuoju ir paskelbti paiešką;

Skelbiama paieška;

  1. Jei įtariamasis rastas įvykio vietoje:
  • gali būti sulaikomas iki 48 val.
  • pranešamas įtarimas per 24 val.
  • įtariamojo apklausa per 24 val.
  • sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo;

 

KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ SKYRIMAS:

  • paskiriama rik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi:
  • suėmimas;
  • namų areštas;
  • Įpareihjimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo;

Skiria policijos pareigūnai:

  • įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įsataigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti;
  • užstatas;
  • dokumentų paėmimas;

 

Ikiteisminio tyrimo veiksmai:

  • Įvyki vietos apžiūra;
  • nukentėjusiojo apklausa;
  • liudytojo apklausos;
  • akistata;
  • žmogaus kūno apžiūra arba kūno tyimas, kurį atlieka Teismo medicinos ekspertas (jei reikia nustatti sveikatos sutrikdymo mastą);
  • parodymų patikrinima svietoje;
  • kiti LR BPK numatyti procesiniai veksmai(krata, poėmis ir t.t.);

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas:

  • nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (LR BPK 2012 str. 1 d., 2 p.
  • Kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo,kad yra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (LR BK 3 str.);
  • Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko (LR BPK 2012 str., ir BK 38 str.).
  • Susitaikymas galimas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat perdavus bylą teismui.

Ikiteisminio tyrimo pabaiga:

  • ikiteisminio tyrimo perdavimas teismui su kaltinamuoju aktu (LR BPK 220 str.);
  • teismo baudžiamojo įsakymo taikymas (LR BPK 418 str.);
  • ikiteisminis tyrimas baigiamas pagreitinto proceso tvarka (LR BPK 426 str.);

Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet neilgiau kaip:

  • dėl baudžiamojo nusižengimo  – per tris mėnesius;
  • dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;
  • dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius;

Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių terminai gali būti pratęsti.

Policijai apie smurto atvejus galima pranešti:

Teikiama pagalba smurtautojams

Privalantys arba siekiantys smurtinio elgesio keitimosi gali dalyvauti programose, kurios vedamos Marijampolės apskrities vyrų krizių centre:

  • Adresas: Varpo g. 13, Marijampolė
  • Tel.:8 678 72262;
  • El. p.: marvkc3@gmail.com
  • Interneto pusl.: www.mvkc.eu.lt
Apie mus

Marijampolės apskrities moters veiklos centro misija – gerinti moterų gyvenimo kokybę informavimo, konsultavimo, atstovavimo, pagalbos ir švietimo dėka.

SADM

Interneto svetainė sukurta finansuojant SADM

Kontaktai
Susisiekite su mums.
  • Kęstučio g 3, LT 68308 Marijampolė
  • +370 343 59525
  • +370 633 55007
  • mvc.mot@gmail.com
Visos teisės saugomos © 2019 Marijampolės apskrities moters veiklos centras
Sprendimas: MediaERN